Slušajte radio Delta i Prijatelji - narodna muzika pomoću:
Winamp, iTunesWindows Media PlayerReal PlayerQuickTime


Trenutna pesma: Loading ...
Radio Stanica:
Bit rate:
Status servera:

Strana 4 od 4 PrvaPrva ... 234
Prikaz rezultata 31 do 32 od 32

Tema: Knjizevnost

  1. #31
    Dj.Vesna's Avatar
    Registrovan
    Nov 2010
    Lokacija
    Rusija
    Postovi
    15,510
    Thanked: 648

    Odg: Knjizevnost

    Naujas atvirukas iš K. miesto

    Klupinėjanti dargana kliudo Prieglių.
    Po kelių amžinybių sulaukęs bėglio,
    atsiliepia išmuštas grindinys,
    ir kraštovaizdis merkiasi. Gotiškas šriftas
    teišliko lapijoje. Fachverko šifras
    virto blokų aiženom. Traukinys



    kontrabandos tonom slegia nestandų
    geležinkelio žuolį. Toyotos temdo
    dujom lango eketę. Po spyna
    pailsėję vartai verias į erdvę,
    nors ir žiauriai girgžda. Kažin ar verta
    šiais laikais atsidurti ties jų briauna.



    Jei žmogus per amžius šaukiasi keršto,
    nužudytiems miestams veikiai apkarsta
    atmoka, pagieža, klampūs vaidai.
    Jie atleidžia viską. Tramvajai žvanga
    prospekte, kur skeveldrom lyjantį dangų
    teatsimena bėgiai ir pamatai.



    Net tada, kai pasaulis virsta į dulkes,
    nesikeičia vagonų maršrutai, smulkios
    gatvių tinklo detalės. Tačiau už kertės
    balzganuoja cemento plokštės, ir parkas
    pasiduoda asfaltui. Katedros arkos
    Viešpatį meldžia lengvos mirties.



    Kiečio stiebas kalasi pro betoną.
    Apdraskyti mūrai slepia geltoną
    atėjūno puspaltį, ir keli
    žvarbūs šuorai aptinka bereikšmę kliūti –
    marų kūną, kuriam pasitaikė būti
    šią lietingą dieną svečioj šaly.



    Kur pleveno tik oras, jis regi atgrasią
    vertikalę. O jeigu kalbėt apie dvasią –
    ji, kaip sakė senieji, flat ubi vult,
    bet laukiniai griuvėsiai ir blaškomi lapai
    mielesni už standartišką šiukšliną kapą,
    į kurį mums teks atsigult.



    Balkšvo kvartalo dvokas ir smalkės
    prietemoj sunkias į notangų pelkes.
    Išlošė Mantas, pradingo pilis,
    tačiau tuštuma sudorojo ir Mantą:
    taip, atakuodamas Aismarių krantą,
    dilina molį dyglus ribulys.



    Žodis negimsta (gal tai tik plėnys).
    Kol ties beviltiškais gretasieniais
    rasis gliti kontinento aušra,
    sapnas, apglėbęs kūnus lyg vėjas,
    risis per miestą, kur laikui laimėjus
    net netekties nebėra.



    Išnaktės. Skardą įlenkia skeveldra,
    amžius, žvaigždynas. Praradusio vardą
    dykviečių krašto aršioj dabarty
    tarsi slėptuvėj laukiame ryto,
    nebematydami vienas kito,
    nesusivokę, tai mes ar kiti.



    Venclova, Tomas. Sankirta: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
    "Ljubav ne daje ništa osim sebe i ne uzima ništa osim sebe."


    DJ.Vesna®www.radio-delta.com

  2. #32
    Dj.Vesna's Avatar
    Registrovan
    Nov 2010
    Lokacija
    Rusija
    Postovi
    15,510
    Thanked: 648

    Odg: Knjizevnost

    La baigneuse


    Kas žino – gyvenimas buvo ar ne,
    bet siauroj krantinėj nutvieskia mane
    suardyto vandens sidabruojantis gaisas,
    valtis plėšia kanalą buku noragu,
    ir nuo tiltų lig pat šlakuotų stogų
    miestas guli nelyginant skylantis vaisius



    ant supurvinto stiklo. Prėski ribuliai
    (teisingiau pasakius, tyla) atkakliai
    daužo bortus. Šešėlis įveikia bevardę
    marių skiautę. Kerpėtas plytas įstrižai
    kerta mėlynos drobės. Tamsėja dažai,
    ir tinklainėje – vėjo persmelktas Guardi.



    Calli, campi, campielli Pajuodęs akmuo,
    arkatūroje drėgnas lagūnos rašmuo,
    kito šimtmečio dangūs. Apkvaitusi Clio
    pražiūrėjo šiuos mūrus. Jiems gresia tiktai
    dumblas, potvynis, žemės trauka. Pamatai
    neskubėdami grimzta į ramią stichiją,



    miestas braido erdvėj. Ligi kelių – šilta
    marmurinio fasado ar jūros puta,
    atsiduodanti tepalu ir puvėsiais,
    o aukščiau, kur beveik nesiekia rega,
    baltas liūtas su išmintingiausia knyga,
    pilnas gailesio mirusiems ir gyviesiems,



    nes ne mums, o jam atverta ištarmė –
    ta, kuriai paklūsta sekundžių trukmė,
    visos formos, nuo angelo lig trilobito,
    aptrupėjus dygi frontono kriauklė
    ir sala, kur kaulus apklojo žolė,
    laukdama neišauštančio Viešpaties ryto.



    Sienų mezginius drasko scirocco. Šutra
    dengia veidą kauke (nors veido nėra),
    temdo kupolo žvyną ir vėtrungių varį.
    Miestas plaukia pirmykštėn gelmėn, kurioje
    karaliauja slidi vandenų gyvija –
    plekšnės, rajos, ascidijos, frutti di mare.


    Vyno stiklas kavinėje, pavakary.
    Už aikštės monochromiška, atšiauri
    praraja, bet vyzdį su jūra sutaiko
    daugiabriaunė šventovė, nei kraičio skrynia,
    kūjai virpina skliautą, ir delnas delne
    įsitempdamas persveria skausmą ir laiką.



    Venclova, Tomas. Sankirta: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.
    "Ljubav ne daje ništa osim sebe i ne uzima ništa osim sebe."


    DJ.Vesna®www.radio-delta.com

Strana 4 od 4 PrvaPrva ... 234

Pravila Postanja

  • You may not post new threads
  • You may not post replies
  • You may not post attachments
  • You may not edit your posts
  •  

Prijatelji Sajta: